Aprašymas
Siauralapiai lubinai – priklauso labai baltymingiems augalams. Sukūrus veisles be alkaloidų, naudojamas ir pašarams. Jų vegetacija neilga, apie 90-140 d., tad galima auginti ir sėkloms. Šaknys turi savybę paimti ir „iškelti“ iki armens augalams prieinamo fosforo, tad lubinai yra geras sėjomainos narys ekologiniuose ūkiuose. Žaliąją masę rekomenduojama aparti blizgančių ankštelių (arba pieninės brandos) tarpsniu, kuomet augaluose sukaupiamas didžiausias azoto kiekis. O pašarams būtina neperauginti ir nušienauti iki žalių ankštelių formavimo pradžios, nes po to augalai sparčiai sumedėja.
Naudojimas: Žaliai trąšai, nes kaupia atmosferos azotą. Pašarams žaliai masei, silosavimui (ypač mišinių su varpiniais javais) ir šienui. Ne visos veislės tinka, būtina žiūrėti veislių aprašus, kad būtų su mažai alkaloidų. Pašarams naudotinos ir sėklos, tinka šerti rupinius galvijams, paukščiams ir kiaulėms.
Auginimo ypatumai: netinka karbonatingi dirvožemiai, puikiai auga ir rūgštesnėse dirvose, tačiau optimaliausia, kai dirvos pH 5–6. Šilumai mažai reiklūs, galima sėti anksti, pakenčia šalnas. Sėklas rekomenduojama apvelti nitraginu, ypač sėjant į laukus, kur lubinai neaugo.
