Aprašymas
Pašariniai žirniai (peliuškos) – tai pašarinis ir maistinis javas, vienmetis, žemesnis už vikius. Dėl silpnų stiebų ir ligų, pažeidžiančių pošaknį, subrandinęs ankštis, nuo jų svorio linkęs išgulti. Šiuo metu yra sukurta keletas veislių, kurios atsparesnės išgulimui, kai kurios veislės stipriau sukimba ūsais ir taip išsilaiko nesukritusios pasėlyje.
Naudojimas: auginama grūdams, bet galima ir žaliai trąšai žaliam pašarui, šienui (ypač auginant su avižomis).
Auginami vieni ir mišiniuose su javais. Kaupia atmosferos azotą
Auginimo ypatumai: dirvožemiai žirniams tinka labai įvairūs, tik reikėtų, kad jie būtų nerūgštūs (pH – ne mažiau nei 6,0), o esant rūgštesniems, patartina juos kalkinti. Rūgščiame dirvožemyje gumbelinės bakterijos prasčiau kaupia azotą, todėl ir augalai skursta, ir nepasiekiamas tikslas padidinti dirvožemio N atsargas.
Prastai augs žirniai ir labai sunkiuose moliuose arba šaltiniuotose, kalvotose, su aukštu gruntiniu vandeniu dirvose. Žirniai yra vieni iš ankstyviausiai galimų pasėti augalų, jiems sudygti reikalinga drėgmė, tad svarbu dirvų pavasarį neperdžiovinti. Tinka pasėtą lauką suvoluoti.
