Aprašymas
Valgomieji ridikai (šakniniai) – tai viena iš ridikų šeimos augalų atmainų, turinti masyvią, gana ilgą šaknį (apie 45-60 cm ilgio, iki 6 cm storio). Kai kurios veislės yra gana skanios ir gali būti naudojamos maistui arba gyvulių pašarui, tačiau mūsų krašte dažnai auginamas kaip tarpinis pasėlis, sėjant rugpjūčio mėnesį. Jei sėja ankstinama, arba rudens orai yra labai šilti, šie ridikai gali išleisti žiedynus, tai nepageidautina, nes tuo metu augalai neišaugina tokios didelės šaknies. Rudens metu išaugusi lapija stelbia piktžoles, o šaknys kaupia maisto medžiagas. Per žiemą nušalę šakniniai ridikai ariamajame sluoksnyje palieka lengvai prieinamas maisto medžiagas. Jų sunykusios šaknys palieka išpurentą dirvą su daug organinės medžiagos.
Naudojimas: tarpiniai pasėliai, paliekami per žiemą, gali būti naudojamos šaknys žmonių maistui, o lapija ir šaknys, pagal poreikį – ir gyvulių pašarui.
Auginimo ypatumai: ridikai dirvai nereiklūs, puikiai auga priemolio, priesmėlio dirvožemyje, netgi silpnai rūgščiuose smėliuose. Auginant sėkloms ar pašarui reikėtų parinkti derlingesnius laukus. Sėjamas kaip vasarojus, gegužės pradžioje. Nebijo šalnų, tad galima sėti anksti ir jau liepos antroje pusėje naudoti žaliajam pašarui arba aparti žaliajai trąšai, spėjant po jų pasėti žiemkenčius. Auginant kaip tarpinį pasėlį arba posėliui, ridikas sėjamas nuėmus pagrindinį augalą. Jo masę galima įterpti ir iš rudens (prieš žydėjimą), ir palikus iki pavasario saugoti dirvą nuo erozijos ir maisto medžiagų išsiplovimo. Tinkami dirvožemiai yra priemolio, molio ir smėlio, jų pH gali būti ir silpnai rūgštus, apie 5,5-6,8. Sėjos rekomenduojama neankstinti, kad ridikai nepražydėtų. Tinkamiausia oro temperatūra dygimui ir šaknies augimui kai yra nuo 10 iki 18 laipsnių vidutinė oro temperatūra.
