Aprašymas
Pašariniai ridikai (atsparūs nemtodams) – tai aukšti augalai balsvais žiedais, turintys stiprias šaknis, kurios augdamos gerai išpurena dirvožemį. Ridikams pražydus, jų biomasės azoto ir anglies santykis būna palankiausias humuso susidarymui, tad juos įterpti į dirvą rekomenduojama žydėjimo metu. Siekiant dirvožemio apvalymo nuo žaladarių efekto, žalią masę reikėtų įterpti į drėgną dirvožemį. Pašariniai ridikai yra geras sėjomainos narys ekologiniuose ūkiuose dėl nematodų kontrolės ir maisto medžiagų sukaupimo dirvai pagerinti, auginant kaip sideralinį augalą. Pasirinkus veisles, atsparias nematodams, ir tas, kurios turi didesnį glikozidų kiekį, galima pagerinti dirvožemio fitosanitarinę būklę.
Naudojimas: auginami kaip sideraliniai augalai žaliajai trąšai, turi medžiagų (fitoncidų), slopinančių nematodų aktyvumą.
Auginimo ypatumai: ridikai dirvai nereiklūs, puikiai auga priemolio, priesmėlio dirvožemyje, netgi silpnai rūgščiuose smėliuose. Auginant sėkloms ar pašarui reikėtų parinkti derlingesnius laukus. Sėjamas kaip vasarojus, gegužės pradžioje. Nebijo šalnų, tad galima sėti anksti ir jau liepos antroje pusėje naudoti žaliajam pašarui arba aparti žaliajai trąšai, spėjant po jų pasėti žiemkenčius. Auginant kaip tarpinį pasėlį arba posėliui, ridikas sėjamas nuėmus pagrindinį augalą. Jo masę galima įterpti ir iš rudens (prieš žydėjimą), ir palikus iki pavasario saugoti dirvą nuo erozijos ir maisto medžiagų išsiplovimo.