Aprašymas
Geltonžiedžiai barkūnai – augalai auga aukšti, galima auginti monopasėlį arba įsėti į vasarojų arba grikius. Kaip įsėlis, esant palankios sąlygoms, rudeniop gali imti stelbti vasarojų.
Sėjant žaliai trąšai patartina sulėkščiuoti ar kitaip susmulkinti stiebus ir masę, o tada aparti (kaip minėta – žalios masės suformuoja daug, stiebai kieti ir stiprūs).
Barkūno sėklos yra labai kietos, naudojant savo sėklą, siekiant geresnio ir vienodesnio sudygimo, jas patartina „pertrinti“ perleidžiant per specialų skarifikatorių, ar dobilų trintuvę.
Naudojimas: puikus augalas auginti žaliajai trąšai. Užaugina daug masės, joje ir šaknyse sukaupia azoto.
Galima naudoti pašarui. Prieskoninis, medingas, vaistinis augalas (ypač dėl kumarino), labiau vertinamas nei baltažiedis barkūnas. Kaupia atmosferos azotą.
Auginimo ypatumai: geriausiai auga priesmėlio, priemolio ir molingose dirvose. Lengvų ir rūgščių dirvų nepakenčia. Barkūnui svarbu pakankamas drėgmės kiekis ir dygstant, ir augant pirmais metais. Augalo šaknis liemeninė, stipri. Nepatartina sėti iš rudens, nes jei sudygsta – per žiemą gali iššalti.
Sėjant į lauką, kur barkūnai nėra augę, rekomenduojama apvelti sėklas gumbelinių bakterijų preparatais (nitraginu).
