Aprašymas
Eraičinsvidrės – net pavadinimas rodo, kad tai yra dviejų žolinių augalų junginys – eraičino ir svidrės. Iš svidrių paveldi derlumą, iš eraičino – atsparumą nepalankiems faktoriams. Septintajame dešimtmetyje, pradėjus šių augalų kryžminimą ir selekciją, augalas buvo vadintas tarpgentiniu hibridu – „svidrinu“. Kryžminimuose dažniausiai naudojamos daugiametės ir gausiažiedės svidrės bei tikrieji ir nendriniai eraičinai.
Naudojimas: pašarui, ganykloms, šlaitų sutvirtinimams. Eraičinsvidres galima sėti su antsėliniais augalais, svarbu, kad antsėlis neišgultų. Pirmas pjovimas pašarui rekomenduojamas plaukėjant. Galimos iki keturių pjūčių per vegetaciją, nes žolės gerai atželiančios.
Auginimo ypatumai: eraičinsvidrėms tinka nerūgštūs, pakankamai drėgmės turintys vidutinio sunkumo priemoliai. Pakenčia ir lengvesnius dirvožemius, tik svarbu, kad pakaktų drėgmės ir maisto medžiagų. Auginant monopasėlyje būtina laiku sunaikinti piktžoles.
