Aprašymas
Baltažiedžiai barkūnai – augalai auga aukšti, galima auginti monopasėlį arba įsėti į vasarojų arba grikius. Kaip įsėlis, esant palankios sąlygoms, rudeniop gali imti stelbti vasarojų. Sėjant žaliai trąšai patartina sulėkščiuoti ar kitaip susmulkinti stiebus ir masę, o tada aparti (kaip minėta – žalios masės suformuoja daug, subrendą stiebai kieti ir stiprūs, turi apie 10 % pluošto). Pirmoji žolė turi būti nušienauta ne per žemai (ražiena ne mažesnė nei 20 cm), tada barkūnų antroji žolė gausiau žydi. Barkūno sėklos yra labai kietos, naudojant savo sėklą, siekiant geresnio ir vienodesnio sudygimo, jas patartina „pertrinti“ perleidžiant per dobilų trintuvę. Augalas turi galimybę „atsisėti“ – t.y. išbarsto sėklas ir taip plinta ilgametėse augavietėse.
Naudojimas: puikus augalas auginti žaliajai trąšai. Užaugina daug masės, joje ir šaknyse sukaupia azoto. Medingas, noriai lankomas bičių. Vaistinis augalas. Yra siūlymų šį augalą auginti energetiniais tikslais, biodujoms, nes išaugina daug žalios masės.
Auginimo ypatumai: Geriausiai auga priesmėlio, priemolio ir molingose dirvose. Auginant lengvose žemėse arba rūgščiame dirvožemyje nebūna toks produktyvus, skursta. Barkūnui svarbu pakankamas drėgmės kiekis ir dygstant, ir augant pirmais metais. Suformavę pakankamą šaknų sistemą (stiprias šonines šaknis), barkūnai atsparūs sausrai. Nepatartina sėti iš rudens, nes jei sudygsta – per žiemą iššąla. Sėjant į lauką, kur barkūnai nėra augę, rekomenduojama apvelti sėklas gumbelinių bakterijų preparatais (nitraginu).
