Apie pluoštines kanapes

Kanapės nuo senų laikų buvo auginamos Lietuvoje pluoštui gaminti, vaistams ir maistui, todėl nenuostabu, kad jos apdainuotos ir lietuvių liaudies dainose, minimos tautosakoje. Kanapių pluošto ir sėklų rasta senkapiuose. XV-XVII a. kanapių pluoštas buvo plačiai naudojamas virvėms vyti, maišams austi, tinklams pinti, audimo nytims gaminti. Iš sėklų spaustas gardus aliejus, vartotos paskrudintos sėklos. Kanapėmis mokėjo duokles, jas pardavinėjo kitose šalyse.

 

Kanapė (Cannabis sativa) yra vienametis augalas, vertinamas dėl užauginamo pluošto ir sėklų, o pastaruoju metu Europoje – dėl didelio celiuliozės kiekio. Anksčiau kanapės buvo dažniausiai naudojamos tekstilėje bei techniniams produktams (virvėms, špagatui, tinklams, brezentui, apmušalams, pakuloms ir kt.) gaminti. Tačiau pastaruoju metu Europoje labai sparčiai plečiasi kanapių produktų panaudojimo galimybės. Pavyzdžiui, iš kanapių šluotelių išgaunami eteriniai aliejai, kurie gali būti naudojami kosmetikos, muilo, šampūno, kremų, kosmetinių aliejų gamybai. Be to, kanapių eterinis aliejus gali būti naudojamas aromoterapijai bei augalų apsaugai (veikia kai kurias bakterijas, turi repelentinį (atbaidantį) poveikį vabzdžiams).

Iš sėklų gaminamas netgi kanapių pienas, alus, sūris, duona, kramtomoji guma ir kt. produktai. Kanapių eteriniai aliejai gali būti naudojami alaus, gaiviųjų gėrimų aromatizavimui Kanapių žolėje gausu eterinių aliejų, vitamino K, mineralinių medžiagų, karotino, alkaloidų, fitoncidų. Kanabinoidų kiekiu kanapėse vis labiau domisi ir farmacijos pramonė.

Kanapių pluoštas plačiai naudojamas izoliacinių medžiagų, biokompozitų gamybai, automobilių pramonėje. Nebenaudojamus automobilius, pagamintus iš natūralios augalinės kilmės medžiagos, būtų lengviau utilizuoti – galima sudeginti, o į aplinką neišsiskirs nuodingos medžiagos. Kanapių pluoštas domina ir tekstilininkus, nes yra „fiziologiškai draugiškas“ – turi antiseptinių savybių, gerai sugeria drėgmę, gali apsaugoti nuo ultravioletinės radiacijos, nesukelia alergijos. Rūbai, turintys netgi nedidelį kanapių pluošto kiekį, yra mažiau elektrostatiški, puikiai sugerdami šilumą, leidžia kūnui geriau prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, neleidžia augti ir vystytis bakterijoms ir grybams.

Homomorfizuotas (labai vienodas) pluoštas puikiai tinka gaminti kanapių pulpą, iš kurios gaunamas geros kokybės popierius (spausdisnimui, rašymui, cigarečių gamybai, sąskaitų blankams ilgam saugojimui archyvuose). Stiebai (šiaudai) gali būti naudojami energetiniais tikslais (kurui ir t.t.). Perdirbant kanapių stiebus (išgaunat pluoštą), gaunama 74-80 % celiuliozės (spaliai).

Kanapės gali būti auginamos užterštuose dirvožemiuose – apvalo juos nuo sunkiųjų metalų. Lenkų mokslininkų tyrimų duomenimis, kanapės vidutiniškai iš 1 ha dirvožemio gali pasisavinti 500 g vario, 140 g švino ir 35 g kadmio, taip išvalydamos dirvą.

Kanapės šaknis yra liemeninė, giliai besiskverbianti į žemę (iki 2 m, kituose šaltiniuose nurodoma, jog iki 3 m). Šaknų dauguma išplitusi viršutiniame dirvos sluoksnyje (10-20 cm). Kadangi kanapės auga sparčiai ir užauga didelės, todėl šaknys gerai augalą maitina tik labai derlingame dirvožemyje. Kanapių stiebai gali užaugti aukšti (iki 5 m). Saulėtą dieną kanapės gali paaugti iki 7 cm, o per 100 dienų pasiekti 4 m aukštį (Vokietijoje). Kanapių stiebo sandara panaši į linų: pluošto ląstelės taip pat susikaupusios pluoštiniuose pundeliuose – parenchimoje. Subrendę stiebai yra tuščiaviduriai. Kanapių daigų pirmieji lapai neskaidyti, o kiti kanapių lapai yra pirštiškai skaldyti, su koteliais. Kanapės turi vyriškus ir moteriškus žiedus, kurie gali būti ant vieno augalo (naujausios veislės, vienanamės) arba ant atskirų augalų (dvinamės). Kanapių žiedadulkes nuo vieno augalo ant kito perneša vėjas.

Kanapių vaisius yra mažas riešutas, kuriame būna maždaug 30-35 % riebalų ir apie 20 % baltymų. Iš kanapių sėklų išspaustas aliejus būna žalios spalvos, turi daug jodo. Kanapių aliejuje būna apie 63 % omega-6 ir apie 20 % omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios labai reikalingos žmogaus organizmui.

Kanapių aliejus gali būti naudojamas ne tik maistui, bet ir buitinių tepalų gamybai. Skystą „žalią“ muilą vertina medicinos žinovai, išspaudas – ūkininkai, nes tai yra puikus pašaras gyvuliams ir lesalas paukščiams (tinka paukščių, žuvų pašarų gamybai). Iš sėklų gaminamas fosforo preparatas fitinas, taikomas nervų sistemos, mažakraujystės, įssekimo, tuberkuliozės gydymui. Kanapių žiedynus vertina homeopatai.

 

Kanapių pluoštas stiebe išsidėstęs nevienodai – daugiausiai jo būna stiebo vidurinėje dalyje. Stiebe prie šaknų pluoštas būna labai sumedėjęs, nesiskaidantis, todėl lauke negailima palikti kanapių ražienų – jų pluoštas bevertis.

Pokario metais Lietuvoje kanapės buvo auginamos ir tiriamos – Savitiškio bandymų stoties tyrimų duomenimis, geromis augimo sąlygomis durpiniuose dirvožemiuose kanapių derlius siekė 700-1000 kg/ha pluošto ir 300-400 kg/ha grūdų, o mineraliniuose dirvožemiuose kanapių pluošto derlius buvo 600-800 kg/ha, grūdų – 500-800 kg/ha. 1956 m. Lietuvoje buvo pasėta 331 ha kanapių, o 1964 m. kanapes augino keli Panevėžio apylinkių ūkiai.

Parengė: dr. Zofija Jankauskienė, dr. Elvyra Gruzdevienė, dr. Algimantas Endriukaitis